vaitas

1 vaĩtas (l. wójt) sm. (2) K, DŽ, NdŽ, KŽ, váitas (1) Slm; Rtr, L 1. dvaro paskirtas baudžiauninkų prižiūrėtojas: Vaĩtas, kurs žmonės vajo[ja] visokiūse reikalūse J. Nenueisi [dirbti į dvarą], tai vaĩtas lupa Slm. Tos tėvūnijos dalijos į pagastus, kurių vyresniaisiais buvo vaitai S.Dauk. Sakėsi netrukus josiąs su vaitu šilėniečių rytdienai į lažą varyti V.Myk-Put. Mano vyras – ponas vaitas, dar ir muzikantas BsO79. Atjoja vaĩtas par laukus raitas svirpliui provos daryti (d.) Ds. Susitiko [oželis] vaitą ant pagaikščio raitą LLDI236(Trs). Todėlei prisakė faraonas tą pačią dieną pakamorėms (vaitams) ir jų urednykams ir bylojo BB2Moz5,6. Jis pradėjęs kalbėjo karaliaus vaitui Arioch, kodėlei karalius teip aštrai nusūdijo BBDan 2,15. ^ Retai plikis tepašoka į vaitus VP39. Vaito maišą daryk, daryk kaip vėdarą, o visumet tuščias D167 psl., Sch101. Buvęs vaitu, nebūtų mat desetnyku Kos135. Durnas kai vaito kiaulė Sln. Aš ar ne aš, ar vaito kiaulė PPr310. Vaĩtas – pasaitas, tijūnas – kabelis, pats ponas – paršelis, ponia – kalytė, o pasekėja – varlytė Sug. 2. DK131, Q591, SD¹196, R292, MŽ391, Sut, N, M, MLTEIII654, LTEXII8 Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje miesto bendruomenės viršininkas, miestiečių teismo pirmininkas: Vaitas miesto SD402. Vaito pareigos – pirmininkauti magistrato (rotušės) teisme rš. 3. MLTEIII654, LTEXII8 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pareigūnas, vadovaujantis vaitystei. 4. MLTEIII654, LTEXII8, Jdr, Ūd, VšR, Pjv, Sn valsčiaus vadovaujantis pareigūnas, viršaitis: Ne kožnam kaimiečiui vaitù būt Jrb. Tas vaitas jau tą žmogų apkaltina BsPIV243(Brt). Aš esu vaitas ir už tvarką atsakau! K.Bor. Vaitelis JbL291. | Tarp žvirblių visada yra toks vaitas, paukštis su gera galva, kuris moka viską patirt V.Kudir. | Kur daug būs ubagų, ta turės vaĩtą savo Plt. ║ R102, MŽ133, N, Š, Sn kaimo seniūnas.